Egiptas
1Ištarmė apie Egiptą.
Žiūrėk! VIEŠPATS, keliaudamas ant greito debesies,
ateina į Egiptą.
Egipto stabai dreba prieš jį,
apmiršta širdis krūtinėje egiptiečiams.
2Sukelsiu egiptiečius prieš egiptiečius;
jie stos į kovą vienas prieš kitą:
brolis prieš brolį, kaimynas prieš kaimyną,
miestas prieš miestą, karalystė prieš karalystę.
3Blėsta drąsa egiptiečių širdyse;
jų planus aš paversiu niekais.
Jie kreipsis į stabus ir kerėtojus,
iššaukiančius mirusiųjų vėles
ir buriančius žmogui ateitį.
4Egiptą atiduosiu nuožmiam valdovui į rankas,
žiaurus karalius jiems viešpataus. –
Tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis. –
5Jūros vandenys nuseks, išdžius nuslūgęs Nilas.
6Dvoks jo kanalai, Egipto upės nuseks ir išdžius.
Nuvys nendrės ir meldai,
7liūnsargės Nilo pakrantėse,
pasėliai laukuose palei Nilą;
viskas nudžius, pakils su vėjais ir išnyks.
8Dejuos ir aimanuos žvejai;
visi, kas merkia meškeres į Nilą
ir meta tinklus į vandenis,
vilties netekę skųsis.
9Ir linų apdirbėjai bus nevilties pagauti,
linų plūkėjos ir audėjai išblykš.
10Audėjai bus sužlugdyti,
visi samdiniai prislėgti.
11Tikri pakvaišėliai – tie Coano valdovai!
Išmintingiausi faraono patarėjai
duoda kvailą patarimą.
Kaip drįstate sakyti faraonui:
„Aš – sūnus išminčių,
aš – sūnus senovės karalių“?
12Kur jie? Kur tie tavo išminčiai?
Tepasako jie tau, kad žinotumėte,
ką Galybių VIEŠPATS Egiptui yra lėmęs.
13Coano valdovai tapo pakvaišėliais,
Nofo valdovai patys save prigavo.
Kilčių vadai nuvedė Egiptą į klystkelius.
14VIEŠPATS juos apkvaišino svaigulio dvasia;
jie padarys, kad Egiptas šlitinės savo žygiuose,
kaip girtas šlitinėja savo vėmale.
15Egipte nebus ką daryti
nei galvai, nei uodegai,
nei palmei, nei nendrei.
16Tą dieną egiptiečiai bus lyg moterys, jie drebės iš baimės, kai Galybių VIEŠPATS pakels ranką prieš juos. 17Ir Judo kraštas kels egiptiečiams siaubą. Kai tik prisimins Judą, sudrebės iš baimės dėl užmojo, kurį Galybių VIEŠPATS bus jiems sumanęs.
18Tą dieną Egipto krašte bus penki miestai, kurie kalbės Kanaano kalba ir duos priesaikas Galybių VIEŠPATIES vardan. Vienas jų vadinsis Ir Haheresas – Saulės miestas.
19Tą dieną Egipto krašto viduryje stovės aukuras Galybių VIEŠPAČIUI, o prie krašto sienų – akmens stulpas VIEŠPAČIUI. 20Tai bus ženklas ir liudijimas Galybių VIEŠPAČIUI, kai jie šauksis VIEŠPATIES prieš savo engėjus, kad atsiųstų gelbėtoją ir gynėją jiems išvaduoti. 21VIEŠPATS apsireikš Egipte, ir tą dieną egiptiečiai pripažins VIEŠPATĮ. Jie tarnaus jam aukomis bei atnašomis, duos įžadus VIEŠPAČIUI ir vykdys juos. 22Tada VIEŠPATS, nors ir smarkiai nuplakęs Egiptą, jį išgydys. Egiptiečiai kreipsis į VIEŠPATĮ, jis išgirs jų maldas ir juos išgydys.
23Tą dieną iš Egipto į Asiriją eis vieškelis; asirai juo keliaus į Egiptą, o egiptiečiai – į Asiriją. Tada egiptiečiai su asirais drauge garbins [VIEŠPATĮ].
24Tą dieną Izraelis bus su Egiptu ir Asirija kaip trečioji šalis, kaip palaima žemėje, 25nes Galybių VIEŠPATS laimins ją, sakydamas: „Tebūna palaiminta mano tauta Egiptas, mano rankų darbas Asirija ir mano paveldas Izraelis“.